Geotermija

Geoterminis šildymas

Lietuvoje geoterminio šildymo sistema, kai šilumos šaltiniu tampa žemė, vanduo arba oras, susidomėta maždaug prieš dešimtmetį. Pastaruoju metu šiai alternatyvai pasiryžta ne tik pavieniai privačių namų statytojai, bet ir investuotojai į ištisas gyvenvietes.

Lietuvoje labiausiai paplitęs geoterminis šildymas, kai šilumos siurbliai veikia naudodami energiją iš žemės. Kad įsirengtumėte tokią šildymo sistemą, kurios pakaktų namui apšildyti ir aprūpinti jį karštu vandeniu, užtenka turėti šalia namo sklypą, o jame maždaug 1–1,2 m gylyje nutiesti atkarpą plastikinių vamzdžių, jais teka neužšąlantis skystis. Šie vamzdžiai sujungiami su šilumos siurbliu, o iš jo šiluma ir perduodama į šildymo sistemą.

Žemėje sušilęs skystis šilumos siurblio kompresoriuje suspaudžiamas ir čia gauta keletą kartų didesnė šiluma patenka į šildymo sistemą. Atšalęs skystis pro redukcinį vožtuvą vėl patenka į žemę. Šilumos siurblys veikia tokiu pačiu principu kaip ir paprastas šaldytuvas, tik minėtas siurblys yra keliskart galingesnis, o šiame įrenginyje visa energija naudojama ne šalčiui, o šilumai generuoti.

Lietuvoje labiausiai paplitęs geoterminis šildymas, kai šilumos siurbliai veikia naudodami energiją iš žemės.

Jei prie namo nėra pakankamai laisvo ploto, šilumos kolektorius galima išdėstyti vertikaliai, išgręžus 25–150 m gylio skylę. Joje tiesiamas U formos vamzdis, o jame cirkuliuoja neužšąlančio skysčio ir vandens mišinys, renkantis iš žemės šilumą.

Šilumos šaltiniu gali tapti ir vanduo – tokį šildymo būdą verta rinktis, kai pastatas yra netoli vandens telkinio. Tada šilumos kolektorius nuleidžiamas iki vandens telkinio dugno.

Šilumos siurblyje dažnai yra įmontuoti ir saulės kolektorių sistemai prijungti reikalingi mechanizmai, tad, įsirengus tokią šildymo sistemą, liks tik vienas žingsnis iki saulės energijos naudojimo.

Investicija atsiperka

Specialistų skaičiavimais, grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Tad net ir šalčiausiu metu žemėje yra pakankamai susikaupusios šilumos ir ją galima panaudoti namui šildyti.

Geoterminės technologijos žinovai aiškina: kuo sausesnė žemė, tuo mažiau šilumos ji atiduoda, o kuo šlapesnis dirvožemis, tuo efektyviau galima paimti šilumą iš žemės. Jei žemė smėlinga, gręžiniai turi būti gilesni, tada ir šildymo sistemą įrengti kainuoja brangiau.

Šilumos siurblys didžiąją dalį reikalingos šilumos sukaupia iš žemės ir tik vieną ketvirtadalį – naudodamas elektros energijos. Kadangi paimama iš aplinkos šiluma nieko nekainuoja, mokame tik už sunaudotą elektros energiją, kuri reikalinga, kad galėtų veikti šilumos siurblys. Toks šildymo būdas, kai naudojama žemės šiluma, yra pats pigiausias, jis lenkia dujas, skystąjį kurą, elektrą, malkas, anglis. Palyginti su kitomis sistemomis, geoterminis šildymas pranašesnis dėl kainos, saugumo ir ekologiškumo.

Įsirengti geoterminio šildymo sistemą vidutiniškai atsieis apie 11.000–14.500 EUR. Tačiau, aiškina specialistai, palyginti su visomis dujinio šildymo įvedimo sąnaudomis ir tuo, kad dujomis šildomam namui reikės brangiai atsieinančio kamino, o geoterminiu būdu šildomam – ne, investicija atsiperka. Be to, nuo šių metų stipriai išaugo dujų kainos, tad geoterminis šildymas tampa vis patrauklesne alternatyva. Palyginti su elektriniu šildymu, investicija į novatorišką geoterminę sistemą atsipirks per kelerius metus.

Geoterminio šildymo sistema ne tik ekonomiška, bet ir ekologiška, mat transformuojant šilumą iš žemės išvengiama bet kokio degimo proceso, visos sistemos yra uždaros, todėl neteršia aplinkos.

Šiluma „paimama“ iš žemės saugiai, nekyla jokio gaisro ar sprogimo pavojaus.

Geoterminio šildymo sistemą galima naudoti 25–30 metų. Ją eksploatuojant nereikės ypatingos priežiūros, kamino ar atskiros katilinės.

Geoterminį šildymą dažniausiai pasirenka individualių namų savininkai, tačiau lygiai taip pat puikiai šis būdas gali būti pritaikytas šildyti butams, administracinėms patalpoms ar net didžiulėms gamykloms.

Geoterminio šildymo sistemą galima įrengti įvairiuose namuose – naujuose ir senuose, net butuose. Šią sistemą verta rinktis tiek statant naują namą, tiek renovuojant seną. Ypač tinka ją įsirengti ten, kur nėra komunikacijų, o norisi komforto.

Geoterminio šildymo sistemą galima prijungti ir prie grindų, ir prie radiatorių ar prie kombinuotosios šildymo sistemos. Ši sistema efektyviausia, kai šildymas grindinis, o nusprendus šildytis radiatoriais būtina parinkti tinkamo galingumo radiatorius.

Svarbiausia įrengiant šią sistemą, kad šilumos siurblys būtų apskaičiuotas veikti esant žemai temperatūrai, o radiatoriai ir užėjus dideliam šalčiui atiduotų pakankamą šilumos kiekį.

Geoterminio šildymo sistemos itin populiarios Vakarų Europoje – Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Skandinavijos šalyse. Specialistai pažymi, kad dėl naftos kainų šuolio Vakarų Europoje pastaruoju metu kilo didžiulis šilumos siurblių poreikis.

Kiek kainuoja?

Šilumos siurblio kaina priklauso nuo galingumo: 100 m2 namui užtenka 4,5–5 kW galingumo šilumos siurblio, kainuojančio 5.200–5.800 EUR, 360 m2 namui tinkamas 18 kW siurblys atsieina 8.000–9.000 EUR. Yra ir pigesnių siurblių, tačiau juose nėra katilo karštam vandeniui laikyti. 200 l talpos čekišką katilą galima įsigyti už 200 EUR.

Papildomų lėšų reikia antifrizo vamzdynui nutiesti. Jį klojant 90 cm gylyje, Lietuvoje paplitusiame žvyro ar sauso smėlio grunte nutiesti 100 m vamzdyną kainuoja 290 EUR, jis užima 1 aro plotą, o jo paviršių galima naudoti kitoms reikmėms. Molėtoje žemėje reikia 10 proc. ilgesnio vamzdyno. 100 m2 namui reikia bent 290 m ilgio vamzdyno, 360 m2 – apie 700 m. Antifrizą šildyti galima ir ežero, upės, giluminių gręžinių vandeniu. Vandens temperatūra yra pastovesnė ir aukštesnė už žemės temperatūrą, tad paprastai užtenka trečdaliu trumpesnio vamzdyno.

Atseikėjus dar 6.000 EUR galima įsigyti ir šilumos siurblio priedą – oro kondicionierių. Vasarą jis viso namo orą gali atšaldyti penkiais laipsniais. Žiemą šis įrenginys antram namo aukštui tiekia karšto oro ir jį šildo, todėl šiame aukšte nebereikia tiesti šildymo vamzdžių ar jiems tiekti karšto vandens. Nereikia pirkti ir oro vėdintuvo, nes kondicionierius atlieka ir šią paskirtį. Įrenginys veikia per tą patį antifrizo vamzdyną kaip ir šilumos siurblys.

    Leave Your Comment Here