Vamzdynų sistemos

Namo vamzdynai – labai svarbi, nors ir nematoma namų infrastruktūros dalis. Kadangi sumontuota vamzdžių sistema paslepiama sienose ar grindyse, itin svarbu, kad gaminiai būtų ilgaamžiai, nes nekokybiškų vamzdžių taisymas ar keitimas vėliau gali brangiai kainuoti. Dar didesnės nenumatytos išlaidos gali prislėgti tuomet, jei dėl nekokybiškų vamzdžių arba netinkamo vamzdynų sistemos įrengimo įvyktų avarija.

Pastato vamzdynų sistemas galima suskirstyti į du tipus: tai vidaus nuotekų sistemos, arba vidinė kanalizacija, ir vidaus vandentiekio bei šildymo sistemos.

vamzdynų sistemos

Vidaus nuotekų sistemų vamzdžiai dažniausiai gaminami iš polivinilchlorido (PVC) arba polipropileno (PP). Vidaus vandentiekio ir šildymo sistemų plastikiniai vamzdžiai gaminami iš PP, sukryžminto polietileno (PEX), sustiprinto polietileno (PERT) ir daugiasluoksnio metalopolimerinio vamzdžio PEX-c/AL/PE (vidinis ir išorinis sluoksniai iš plastiko, vidurinis sluoksnis iš aliuminio). PP vamzdžiai dažniausiai naudojami vandentiekiui įrengti, PEX ir PERT vamzdžiai – grindiniam šildymui, daugiasluoksniai metalopolimeriniai vamzdžiai naudojami ir vandentiekio, ir grindinio, ir radiatorių šildymo instaliacijose. Šie vamzdžiai šiuo metu yra patys populiariausi dėl jų savybės sujungti geriausias metalo ir plastiko charakteristikas. Taip gaunamas itin tvirtas, itin aukštą temperatūrą atlaikantis ir neveikiamas korozijos vamzdis. Renkantis daugiasluoksnius vamzdžius reikia būti atidiems, nes rinkoje pasirodė naujų daugiasluoksnių vamzdžių PERT/AL/PE arba PERT/AL/PERT, jie yra tinkami tik vandentiekiui arba grindiniam šildymui. Šių vamzdžių vidinis sluoksnis yra iš plastiko, kuris atlaiko 60 laipsnių temperatūrą, o radiatorių sistemose vyrauja kur kas aukštesnė temperatūra.

Plastikinių vamzdžių pranašumai:

  • plastikinių vamzdžių neveikia korozija;plastikinių vamzdžių vidinės sienelės šiurkštumo koeficientas labai mažas,
  • dėl to nesikaupia apnašų. Ketiniuose vamzdžiuose kaupiasi apnašų ir su laiku mažėja vamzdžio skersmuo;
  • plastikiniai vamzdžiai keletą kartų lengvesni, juos montuoti ir taisyti gerokai patogiau ir paprasčiau;
  • plastikinius vamzdžius paprasčiau sujungti tarpusavyje, nes jie jungiami movomis;
  • plastikiniai vamzdžiai turi mažiausią šilumos laidumo koeficientą, todėl smarkiai sumažina prarandamą šilumą (vario šilumos laidumas yra apie 3.000 kartų didesnis už plastiko);
  • plastikinės vamzdynų instaliacijos pasižymi mažiausiu bakterijų augimo rodikliu, palyginti su kitomis medžiagomis.

Metalą keičia plastikas

Anksčiau į visas sistemas buvo įprasta montuoti metalinius vamzdžius, tačiau dabar daugiau kaip du trečdaliai visų naudojamų vamzdžių yra plastikiniai. Metaliniai vamzdžiai yra jau pasenęs, vakarykštis sprendimas. Kasmet brangstantis metalas keičia ir vamzdžių rinkos tendencijas. Dar 1992 m. beveik trys ketvirtadaliai visų Europos rinkoje parduodamų vamzdžių buvo metaliniai, 2005 m. metaliniams vamzdžiams rinką per pusę jau teko dalintis su plastikiniais vamzdžiais. Prognozuojama, kad plastikinių vamzdžių paklausa ateityje dar labiau didės. Svarią įtaką šiems pokyčiams daro ir griežtėjantys Europos Sąjungos geriamojo vandens standartų reikalavimai, o jų nebeatitinka vanduo, atitekantis metalinėmis sistemomis.

Šiuo metu populiariausios – presuojamos vidaus vandentiekio ir šildymo sistemos. Dažnai siūlomos presuojamos jungtys yra visiškai metalinės, todėl tokiu atveju korozijos gali nepavykti išvengti. Kai kurie vandentiekio vamzdynų gamintojai jau siūlo sistemas su presuojamomis jungtimis, kur jungtis pagaminta iš aukščiausios kokybės plastiko polifenilsulfono (PPSU), o jungtyje esanti nerūdijančiojo plieno gilzė reikalinga tik presuoti. Tokioje jungtyje metalas nesiliečia su vandeniu ir jungties neveikia korozija.

2007 m. Lietuvos rinkoje pasirodė naujos kartos PPSU jungčių, joms montuoti nebereikia brangių presavimo įrankių, o ir pats montavimo laikas sutrumpėja iki 40 procentų.

Kokio skersmens

Renkantis vidaus vandentiekio ar šildymo sistemų vamzdžius, kyla klausimas, kokio skersmens vamzdžius montuoti. Vamzdžio skersmenį specialistai parenka pagal vandens srauto laidumo poreikį. Prie prietaisų naudojami mažesnio skersmens vamzdžiai (pagal standartus), ir kuo daugiau namuose yra tokių prietaisų arba sanitarinių mazgų, tuo didesnio skersmens vamzdžio reikia sistemą jungiant į pagrindinį nuotekų vamzdį. Jei name įrengta tik viena plautuvė, gali pakakti ir mažo skersmens vamzdžio. Tačiau jei name yra vonia, trys praustuvės, dušas, keli klozetai, jų nuotekos turi patekti į didesnio skersmens vamzdį (dar vadinamą stovu).

Grindiniam šildymui reikalingų vamzdžių skersmuo priklauso nuo vyniojamojo vamzdžio ilgio – kuo ilgesnis vyniojimo žiedas, tuo ir vamzdžio skersmuo didesnis. Taip pat skersmuo priklauso ir nuo šilumos atidavimo poreikio. Kuo mažesnio skersmens vamzdis, tuo jo reikia daugiau, nes jis vyniojamas tankiau.

Dažniausios klaidos

Plastikinio vandentiekio ar šilumos vamzdyno sistemų avarijų dažniausiai pasitaiko dėl to, kad plastikinių vamzdžių sistemos naudojamos kartu su šilumos šaltiniais, o jie neturi tinkamos terminės apsaugos. Ši pastaba taikytina seno tipo dujiniams bei elektriniams katilams. Dažnai pasitaiko, kad minėti įrenginiai turi apsaugą, bet ji suveikia tik vandeniui užvirus arba kai slėgis įrenginyje pasiekia 12 barų. Plastikiniai vamzdžiai saugiai gali veikti, kai temperatūra siekia 90 laipsnių, o slėgis yra 5,52 baro. Viršijus šiuos parametrus, plastikiniai vamzdžiai pažeidžiami.

Kartais avarijų priežastis – plastiko vamzdžių klojimas apsauginiuose vamzdžiuose arba putų sluoksnyje, kai jungiamosios detalės (alkūnės, trišakiai) neapsaugomos ir neužbetonuojamos. Kvalifikuoti vamzdynų klojėjai privalo žinoti, kad plastikinę instaliaciją kartu su jungiamosiomis detalėmis būtina užbetonuoti grindų sluoksnyje arba paruoštose sienų vagose.

    Leave Your Comment Here